DILGĖLĖ (lot. Urtica, angl. Nettle, vok. Brennnessel)

Dilgėlė pavasarinė gamtos dovana po žiemos pavargusiam organizmui

Dilgėlės netinkamos žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešumas, kurie serga hipertonine liga ir ateroskleroze. Netinka šis augalas ir moterims, kraujuojančioms dėl gimdos ir jos priedėlių cistų, polipų ir kitų navikų. 

Stiprina organizmą, stabdo kraujavimą, slopina uždegimus, mažina cukraus kiekį organizme, stiprina plaukų šaknis, gydo žaizdas, uždegimus, reumatą, viduriavimą, kosulį, astmos priepuolius, mažakraujystę, nudegimus, stiprina žmogaus organizmą, gerina kraują, lapų sultys žudo mikroorganizmus, skatina žaizdų užgijimus. 

Sudrėkintus pavilgus patariama dėti ant egzemos pažeistų vietų, trofinių opų, nudegimų; gerina imuninę sistemą. 

Gydo išbėrimus, žvynelinę, lytinę potenciją. 

Šviežius lapaus patariama vartoti kaip skausmą nukreipiančią priemonę sergant radikulitu, įvairiomis sąnarių ligomis. skaudant sąnarius arba esant radikulitui patariama skaudamas vietas paplakti dilgėlėmis ir skausmas gerai apmažėja, o ilgiau panaudojant gali ir visai išnykti. Esant rankų ir kojų tirpimams nuo pavasario ir iki rudens nebijoti šias vietas pastoviai „padilginti“. Rezultato ilgai laukti nereikės. 

Spiritinį užpilą (po 20 lašų) patariama naudoti esant padidėjusiai prostatai. 

Biologiškai aktyvios dilgėlių medžiagos gerina hemoglobino ir eritrocitų gamybą, mažina uždegiminius procesus, gydo reumatą, podagrą, anginą, tinka akmenligės profilaktikai, stiprina dantenas. 

Dilgėlė stiprina plaukų šakneles, mažina galvos pleiskanojimą. 

Stipriai kosint mūsų senoliai vartojo dilgėlių šaknų nuovirą su medumi. Jauni dilgėlės lapai ankstyvą pavasarį yra didelis vitamino C šaltinis. Vitamino C dilgėlių lapuose esti gausiau nei citrinose. 

Tai viena naudingiausių mūsų krašte augančių laukinių augalų Dilgėlių lapuose gausu angliavandenių, baltymų bei riebalų - dėl to jos maistingesnės ir vertingesnės už daugumą daržovių. 

Kaloringumu dilgėlės prilygsta bulvėms, yra dvigubai maistingesnės už morkas ir beveik trigubai - už špinatus. 

Be to, dilgėlės lapuose ir jaunuose ūgliuose gausu įvairių vitaminų (ypač C, K ir E); šarmines mineralines medžiagas, dėl to dilgėlės ypač naudingos žmonėms, kuriems tenka laikytis tausojamosios dietos. 

Dilgėles galima pradėti valgyti anksti pavasarį, vos sniegui nutirpus, kai labiausiai trūksta šviežio vitaminingo maisto. 

Maistui dilgėles paruošti gana nesudėtinga.

Gerai nuplautus lapus reikia 1-4 minutėms užplikyti trupučiu vandens, tada išgriebti ir aštriu peiliu sukapoti ant lentelės arba sumalti mėsmale. 
Gauta žalia masė puikiai tinka sriuboms, troškiniams, virtinių įdarui, maltinukams, lietiniams, apkepams, omletui ir netgi duonos tešlai. Vandenį, kuriame buvo užplikytos dilgėlės, taip pat rekomenduojama suvartoti, nes jame lieka ištirpusių labai daug mineralinių medžiagų (ypač vynuogių cukraus ir vitamino C). 

Liaudies medicinos žinovai dilgėlių lapų užpilu slopina uždegimus, stabdo kraujavimą, skatina ląstelių atsinaujinimą, didina bendrą organizmo atsparumą ir normalizuoja medžiagų apykaitą. 

Norint namuose pasigaminti tokio užpilo (antpilas) - reikia 10 gramų (du pilnus didelius šaukštus) džiovintų smulkintų dilgėlių lapų suberti į termosą, užplikyti 200 mililitrų verdančio vandens, termosą užkimšti ir palikti vienai valandai, kad prisitrauktų. Šį užpilą rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. 
Reikia atkreipti dėmesį, kad šitaip gydantis didėja kraujo krešumas (norint išvengti trombų susidarymo, patariama dilgėlių nevartoti žmonėms, kurių kraujo krešumas yra padidėjęs). 
Kompresams ar pavilgams galima pasiruošti stipresnės koncentracijos užpilą, kurį vėsioje vietoje galima laikyti dvi paras. 

Dilgėlių lapų arbata padeda atsikosėti, gerai išvalo žarnyną: “išstumia” jame užsigulėjusius nesuvirškinto maisto likučius. 

Dilgėlė puikiai tinka išsekusiems asteniškiems miesto paaugliams, kenčiantiems nuo mažakraujystės bei vitaminų trūkumo. Jos antpilas valo kraują, stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja bei tonizuoja. 
Paruošimas: vieną valgomąjį šaukštą užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite valandą, nukoškite. Patariama gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną. 

Dilgėlės lapų arbata gydo mažakraujystę, hemorojų, gerina organizmo atsparumą ligoms ,gelbsti kai pučia vidurius. 

Vitaminas K pagerina kraujo krešėjimą, pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, teigiamai veikia kraujagysles (ypač veido), kovoja su tamsiais ratilais paakiuose. Tačiau nereikia pamiršti, kad šio vitamino pavadinimas kilo iš žodžio „koaguliacija“ – kraujo krešėjimas – taigi naudingas jis ne visiems. 

Dilgėlė – augalas, kuriame labai daug kalcio, be to, jis jame yra karbonato pavidalu, taigi nepavojingas inkstams vartojant didelėmis dozėmis. Pagal baltymų kiekį dilgėlė nenusileidžia ankštiniams. 

Skruzdžių rūgštis ir flavanoidai nuo senų laikų saugojo nuo nušalimų; žmones suvyniodavo į dilgėlių antklodes, taip paspartinant jų kraujotaką. Dilgėlių pluošte yra ligninų ir celiuliozės polisacharidų su vitaminais C, K, E, B grupės. Jie padeda pašalinti toksinus. B karotinas pagerina regėjimą. Ir žinoma, dilgėlėse daug aminorūgščių, mikroelementų, kurie kartu su vitaminais stiprina ir gydo žmogaus organizmą. 

ATSARGIAI - netinka vartoti jei yra padidėjęs kraujo krešėjimas arba dilgėlei alergiškiems žmonėms! 

Ji skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, karščiavimą, valo kraują, gydo žaizdas. Tinka esant šlapimo pūslės ir žarnyno ligoms, kraujavimui stabdyti, nuo podagros ir hemorojaus, plaukų slinkimo. Gydo neurozes, širdies nepakankamumą. Taip pat tai gera vitamininė priemonė organizmui stiprinti. 

Didžiosios dilgėlės arbata gydo mažakraujystę, odos ligas, sąnarių uždegimus. Dilgėlių užpilai padeda esant gimdos negalavimams, ypač sutrikus menstruacijoms klimakteriniu laikotarpiu. 

Esant radikulitui ir raumenų skausmams: sumaišome mėsmalėje susmulkintus dilgėlių lapus su sviestu, pridedame trinto krieno. Proporcijos – jūsų nuožiūra. Naudojame kaip tepalą. 

Galvos skausmas. 1 valgomąjį šaukštą dilgėlių užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti termose 2 val. ir perkošti. Patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną su medumi. 

Suprastėjęs regėjimas. Pavasarį ir vasaros viduryje daryti salotas ir sriubas iš šviežių didžiosios dilgėlės lapų. Jei nėra šalutinio poveikio, patartina kasdien išgerti po 1/2-1 stiklinę didžiosios dilgėlės sulčių. 

Regėjimą gerina salotos iš pavasarį skintų dilgėlių. Apipilti dilgėles verdančių vandeniu, palaukti kol jis nutekės, susmulkinti, šiek tiek pasūdyti ir įdėti grietinės. 

Plaukams. Plaukams perskalauti tinka ir antžeminė dilgėlių dalis, ir šaknys. Pavasarį arba rudenį prisirinkti dilgėlių šaknų, nuplauti, nudžiovinti, susmulkinti. Tada užpilti jas degtine (jeigu pavyksta kur nors įsigyti, tai namine), ir palaikyti tris savaites nuolat butelį pajudinant, papurtant. Nukošti, ir naudoti kaip naminį losjoną stiprinti plaukams: kai jie labai slenka, kai nusilpę, taip pat esant pleiskanoms.

Komentarai

Rašyti komentarą