TŪBĖ (lot. Verbascum, angl. Mullein, vok. Königskerzen) (KOSULYS, KVĖPAVIMO TAKŲ UŽDEGIMAS)

Tūbėje esančios gleivės mažina viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimą ir skatina jos gijimą bei slopina alergenų absorbciją pro gleivinės ląstelių membranų paviršius.

Joje esantys saponinai skystina skreplius ir pagerina jų pašalinimą, mažina kvėpavimo takų nervų dirglumą, skausmą, uždegimą, spazmus, stiprina sinusų gleivinę ir palengvina kvėpavimą.

Tinka sergant lėtiniu bronchitu, esant stipriam bronchų sudirginimui; viena iš žinomiausių vaistažolių nuo kosulio, vartojamų sergant plaučių ligomis.

Turi ir raminamųjų savybių – mažina kvėpavimo takų nervų dirglumą, skausmą, uždegimą, spazmus, stiprina sinusų gleivinę ir palengvina kvėpavimą; žiedų nuoviru gydo virškinamojo trakto uždegimus, hipertoniją, aterosklerozę, malšina spazmus.

Taip pat nuoviru gydomas hemorojus, cistitas, naudojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti. 

Išoriškai vartojama nuo reumato, neuralgijos.

Sausų lapų milteliais barstomos žaizdos ir opos. Sėklos vartojamos akių ligoms, vandenei gydyti.

Tūbės tinktūra: užpilti 1 stikline degtinės 1 valgomąjį šaukštą tūbės žiedų. Leisti nusistovėti 14 dienų tamsioje vėsioje vietoje pastoviai sujudinant. Nukošti. 

Ši tinktūra tinka nuo visų anksčiau išvardintų negalavimų ir tinka įtrynimams esant reumatui, radikulitui ir sąnarių skausmas.

Senovėje žiedų ir lapų išvirtų vyne nuovirą vartojo, sergant bet kokiomis plaučių ligomis, o iš sudžiovintų tūbės lapų darydavo suktines (cigaro tipo) ir duodavo rūkyti sergančiam astma ar turinčiam sausą kosulį, idant, nuramintų kvėpavimo takų gleivinės sudirgimą.

Ir taip, praktiškai visą tūbę, galima vartoti sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tame tarpe bronchitu, kokliušu, plaučių uždegimu.

Stomatologijos atvejais (skalavimams) - tai skausmą raminanti, priešuždegiminė, sutinimą mažinanti priemonė: stomatitinis gingivitas, parodontozė, veido ar kitos vietos nervo uždegimas.

Paprastas tūbės lapų užpilas geriamas sergant hipertonija ir ateroskleroze. Sudžiovintų ir susmulkintų lapų norma užpilui 4-8 gr. Labai stiprus lapų užpilas tikrai padės, esant peršalimui su aukšta temperatūra ir kosuliu. 

Tūbės nuoviras arba jos tinktūra kuo puikiausiai susitvarko su bet kokio tipo gripu, kada dabartiniai skiepai ne visuomet ir padeda. Todėl rinkite tūbių lapelius ir gerkite kvapnią arbatėlę profilaktikai, kad bet kokio gripo epidemija praslinktų Jums be pasekmių.

Pajutus bet kokį negalavimą – arbatinis šaukštelis tūbės tinktūros arbatos stiklinėje, keletą kartų per dieną, o tokio gėrimo efektas sveikatėlei, sugražins tikėjimą gyventi toliau. Visuomet turėkite namų vaistinėlėje tūbės tinktūrėlės, bent 50-100ml. buteliuką. 

Tūbės lapų užpilas vartotinas turint odos problemų - egzema, diatezė, žvynelinė, dedervinė, furunkuliozė, pūlingi skauduliai, gerai tinka plauti galvą, norint sustiprinti plaukus.

Visos tūbės (žiedai, lapai, stiebas) užpilas: 1 desertinis šaukštelis sudžiovintos ir gerai susmulkintos žaliavos užplikinamas stikline verdančio vandens, (galima termose pasiruošti daugiau išlaikant nurodytą proporciją), paliekant 10 min. prisitraukimui, Nukošus per sietelį, gerti po150 ml., 3 kartus dienoje, tiktai pavalgius. Tai Jums naudojimui gydant: viršutinių kvėpavimo takų ligas, tuberkuliozę, bronchitą, bronchinę astmą, plaučių uždegimą, užkimusias ar užslopusias balso stygas, kokliušą, dusulį, geltligę, skrandžio ir žarnyno uždegimus, traukulius, epilepsiją, migreną, anginą. 

Tūbė pasižymi kraują stabdančiu faktorium, todėl su šiuo užpilu ruošiamos vonios pasėdėjimui užgyvenusiems hemorojų.

PATARIMAS:

Bet kokį preparatą iš tūbės žiedų pasistenkite atidžiai nufiltruoti, nes pasigamintame gėrime lieka smulkūs žiedų piestelių plaukeliai, kurie turi gebėjimą suerzinti stemplę ir skrandį.

Nerekomenduojama tūbės preparatus vartoti nėštumo metu ir maitinančioms krūtimi.