ŽĄSINĖ SIDABRAŽOLĖ (lot. Potentilla anserina, angl. Common Silverweed ) - KLIMAKSAS, PLAUČIŲ TUBERKULIOZĖ, ŠLAPIMO SKATINIMAS, SPAZMAI, DVYLIKAPIRŠTĖS ŽARNOS ŽAIZDOS, KEPENYS, MOTERIŠKOS LIGOS

Žąsinė sidabražolė žinoma nuo senovės kaip kraują atstatanti, priešuždegiminė ir raminanti priemonė. Visas augalas, ypatingai šaknys ir šaknelės turi didelį kiekį naudingų medžiagų.

Šaknys kasamos anksti pavasarį arba rudenį, kada antžeminė dalis išdžiūsta. Šaknis džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba el. džiovyklėlėse esant temperatūrai ne daugiau 60 laipsnių

Žolę, žiedus ir sėklas galima rinkti visą augalo augimo periodą. Džiovinti paprastai pavėsyje, nors galima ir džiovyklėlėje ne didesnėje kaip 45-50 laipsnių.

Žąsine sidabražolė žinoma kaip efektyvi priemonė skrandžiui, nuimanti skausmą mėnesinių metu, tinka burnos ir gerklės skalavimams, rekomenduojama kaip priemonė nuo viduriavimo vaikams mokyklinio amžiaus ir suaugusiems. 

Liaudies medicinos žinovai žąsinę sidabražolę pataria naudoti esant plaučių tuberkuliozei, išvaržai, atsikosint kraujais, gimdos nusileidimo atvejais ir kaip gana stiprią šlapimą skatinančią priemonę norint pašalinti smėlį iš šlapimo pūslės. 

Liaudies medicina žąsinę sidabražolę kaip arbatą siūlo naudoti moterims esant traukuliams apatinėje kūno dalyje, blauzdų spazmams, negalavimams susijusiems su menstruacijomis ir esant skrandžio susirgimams - skrandžio ir dvylikapirštės žarnos žaizdos, diarėja, gastritas, skausmai pilvo srityje ir esant hemorojui.

Liaudies medicina sako, kad žąsinė sidabražolė yra gana efektinga gydant moteriškas, kepenų ir šlapimo sistemos ligas.

Žąsinė sidabražolė gali būti panaudojama kaip šlapimą skatinanti priemonė, naudojama sergant nefritu, cistitu, inkstų akmenligės atveju, prostatitu, negalavimams susijusiems su menstruacijomis ir klimaksu, gimdos kraujavimais.

Moterys ją gerdavo atsiradus mėšlungiui ir sunkumui pilvo apačioje, o taip pat sunkaus nėštumo metu. 

Manoma, kad esant toksikozei nėštumo metu, būtent žąsinė sidabražolė nuima vėmimo simptomus. 

Liaudies medicinos žinovai žąsinę sidabražolę pataria naudoti esant astenijai (Astenija gr.. astheneia – bejėgiškumas) liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu. Dar patariama naudoti nerviniai būsenai, depresijai, galvos ir dantų skausmo atveju, kraujo valymui, nuimant pabrinkimus, ir sumažinant sąnarių skausmus. Patariama naudoti ir skalavimams sergant angina, burnos ertmės uždegimams, kraujuojant dantenoms.

Liaudies medicinos žinovai gydo žąsine sidabražole pūliuojančias žaizdas, opas, furunkulus, spuogus, odos ir lūpų įtrūkimus, įvairius išbėrimus ir egzemas. Ir pataria žąsinės sidabražolės arbatą gerti esant klimakso negalavimams. 

Nuovirą iš viso augalo patariama gerti esant skrandžio - žarnyno negalavimams, kepenų ligoms.

Žąsinės sidabražolės sultis patariama gerti atsikosint kraujais (po 1 desertinį šaukštelį).

Išoriškai jos sultis patariama naudoti suvilgant žaizdas, o taip esant egzemoms (ir šlapiuojančioms) ir kitoms odos ligoms, sumušimams, skaudant sąnariams, mėšlungiui, dantų skausmui, kraujo bėgimo iš nosies atvejais, tamponai suvilgyti sultimis arba nuoviru, odos valymui.

Tibeto medicina žąsinę sidabražolę laiko geru antiseptiku, o mongolų liaudies medicinos žinovai – puikia priemone sergant skrandžio, žarnyno ligomis.

Nuovirą patariama naudoti esant kokliušui, bronchinei astmai, migrenai, sergant gastritu. Vandeninį nuovirą ir užpilą žolininkai pataria naudoti sergant epilepsija ir mėšlungio atvejais, ir kaip raminančią priemonę nervinių sutrikimų atvejais.

Europoje - žąsinę sidabražolę pripažįsta kaip priemonę nuo mėšlungio.

RECEPTAS: 

3-4 valgomuosius šaukštus džiovintos žolės apiplikinti verdančiu vandeniu, susukti į marlę. Patariama naudoti kaip šuteklius esant mėšlungiui ir odos uždegimams. 

Jaunus ūglius ir šaknis galima dėti į maistą.

Žąsinės sidabražolės arbata: 

2 arbatinius su kaupu šaukštelius užpilti ¼ litro verdančio vandens. Leisti nusistovėti 10 minučių, nukošti. Patariama gerti po 2-3 puodelius kasdien, gerti kaip arbatą kaip tik galima karštesnę ir mažais gurkšneliais, geriausia nesaldintą.

Gal todėl, kad šitas augalas auga visur, ji puikiai naudojama veterinarijoje. Kada gyvuliams iškyla problemos su skrandžio negalavimais, galima daryti taip - imama didelė sauja išdžiovintos žolės užpilama 1 litru vandens, užkaitinama iki virimo, nukošiama ir duodama gyvūnui gerti šiltą.

Salotoms, sriuboms, barščiams galima naudoti jaunus ūglius ir lapus.

Sudžiovintus lapus, šaknis ir žiedus patariama naudoti kaip prieskonius košei, mėsos ir žuvies patiekalams.

Žolės nuoviras: 

20 g. žolės - 200 ml. vandens, užvirinti ir leisti nusistovėti ne mažiau kaip 2 valandas, nukošti.

Patariama naudoti: 

tuberkuliozė, gimdos nusileidimas, išvarža.

Išoriškai patariama naudoti: 

kaip žaizdas užgydanti priemonė, nuo hemorojaus, egzemų ir sumušimų. Ir esant kojų mėšlungiui. Rekomenduojama skalauti burną kaip nuskausminančią priemonę esant danties skausmui ir dantenų kraujavimui. 

Žolės ir šaknų užpilas: 

20 g.  -1 litras verdančio vandens - leisti nusistovėti ne mažiau kaip valandą. Nukošti.

Patariama naudoti: 

avitaminozė, gipoavitaminozė, gastritas, kolitas, dizenterija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, esant sumažėjusiam rūgštingumui. Taip pat rekomenduojama atsiradus skausmams pilve, cholecistito, inkstų akmenligei ir gimdos kraujavimams.

Užpilas yra dezinfekuojančio pobūdžio – patariama naudoti burnos skalavimui ar švirkštimams sergant baltosiomis (pienligė).

Žolės sultys: 

nuplauti, perlieti verdančiu vandeniu ir sumalti su mėsmale. Atskiesti su vandeniu 1:1 ir užvirinti.

Gerti patariama: 

atsikosint kraujais, tulžies akmenligė ir šlapimo pūslės akmenligė, klimaksas.

Išoriškai patariama naudoti: 

kaip antibakterinė priemonė esant spuogams, žaizdoms ir opoms.

Rankų odos, kojų ir lūpų patariama gydyti žąsinės sidabražolės tepalu: 

5 g. susmulkintų šaknų virinti 5 minutes stiklinėje sviesto ir šiltą nukošti į buteliuką.

Tepalas: 

sudžiovintos šaknys su kavamale sumalamos - 5 g. miltelių sumaišyti su 200 g. nesūdyto sviesto, pakaitinti iki virimo, po to dar leisti prisitraukti šiltoje orkaitėje arba pečiuje apie 45 minutes.

Šiam tepalui būdingos baktericidinės, bakterijas naikinančios, priešuždegiminės, kraujavimą stabdančios savybės.

Patariama naudoti: 

nudegimų, sunkiai gyjančių ir kraujuojančių žaizdų ,egzemų, paradantozės gydymui.

Šaknų tinktūrą naudojama sutrikus menstruaciniam ciklui, ir kaip profilaktinę priemonę.

Išoriškai: 

pažeistų dantenų skalavimui.

Žąsinės sidabražolės žolės ir šaknų užpilą ir nuovirą rekomenduojama gerti prie žarnyno ir skrandžio uždegiminių procesų, lydimų viduriavimu, inkstų akmenligės, smėlio šlapimo pūslėje, skrandžio spazmų, traukulių, skausmingų mėnesinių - šiuo atveju dedami ir kompresai su žąsine sidabražole pilvo apačioje.

Sidabražolės žolės užpilas rekomenduojamas esant gimdos nusileidimui:

1 valg. Šaukštas pavirinti stiklinėje verdančio vandens 5 minutes, leisti nusistovėti 2 valandas. Patariama gerti po ¼ stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Išoriškai žąsinės sidabražolės nuoviras naudojamas kaip antimikrobinė priemonė žaizdų apiplovimui, gerklės skalavimui esant uždegiminiams procesams, rekomenduojama tepti kraujuojančias dantenas.

Nuoviru rekomenduojama plauti veidą, norint veidą išvalyti nuo spuogų.

Žąsinės sidabražolės tinktūra, pagal liaudies mediciną, gali būti naudojama esant inkstuose akmenims, traukulių atveju, nuo vidinio kraujavimo ir dar nuo daug kitų sveikatos problemų.

Tinktūra: 

reikia susmulkinti išdžiovintas šaknis (10 g.) ir užpilti 100 ml. geros degtinės. Leisti nusistovėti 3-4 savaites tamsioje vėsioje vietoje pastoviai sujudinant. Nukošti. Rekomenduojama gerti po 30-40 lašų į puse stiklinė vandens.

Žolę renkame gegužės - rugpjūčio mėnesiais, sėklas – rugsėjį, kada subręsta, o šaknis rugsėjo spalio mėn.

Nerekomenduojama: esant vidurių užkietėjimui, padidintas kraujo krešėjimui, vengti ją naudoti hipertoninių krizių metu.