Reklama

PRAŠYMAS :)
KAM NESUNKU, PASPAUSKITE REKLAMĖLES, ESANČIAS SVETAINĖJE. TOKIU BŪDU PAREMSITE SVETAINĖS IŠLAIKYMĄ TAM, KAD GALĖTUME KAIP ĮMANOMA DAŽNIAU ATNAUJINTI SVETAINĘ. TADA DAUGIAU ŽMONIŲ PASINAUDOS LIAUDIŠKU GYDYMU IR BUS SVEIKESNI. REKLAMĖLES GALIMA SPAUSTI TIEK KARTŲ, KIEK TIK NORIT. IŠ ANKSTO DĖKOJU.

2012 m. gruodis 30 d., sekmadienis

GAUROMETIS SIAURALAPIS (lot. Epilobium angustifolium, angl. Fireweed, vok. Schmalblättriges Weidenröschen, rus. Иван-чай)


Tai dažnai mūsų gamtoje matoma gėlė, tačiau nevertinama. Neskinama puokštėms, retai renkama arbatai. Auga pamiškėse, saulėtose vietose, dažnai degimvietese, galbūt todėl kaimyninėje Latvijoje vadinama „ugnies gėlė“. Prieškarinėje Rusijoje ją naudojo labai plačiai, tiesiog kaip arbatą, atsigėrimui, ir vadino paprastai – „Ivano arbata“. Jos lapai ir šaknys - valgomos. 

Lapuose rasta daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų gleivių, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. C vitamino jos lapuose tiek pat, kiek juoduosiuose serbentuose. Įvairiose tyrimuose nustatytas įvairiapusis augalo gydomasis poveikis. Gaurometis veikia priešuždegimiškai, raminamai, netgi prieš traukulius, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. 

Liaudies medicinoje naudojama kaip arbata, gerinanti medžiagų apykaitą, „valanti“ odą, nuo galvos skausmų, raminanti, nemigai kankinant, esant įvairiems uždegimams virškinimo trakte, odoje, sergant ausų-nosies-gerklės uždegimais. Nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą. 

Arbata ruošiama – 1 valgomasis šaukštas užplikomas 1 – 2 stikl., laikoma 4-6 val., geriama po valgomą šaukštą keturis kartus per dieną. 

Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium (L.) Holub). Skaičiuojam: ramina nervus, gydo opas, tame tarpe ir skranžio, gydo prostatos ligas, pasižymi bendru priešvėžiniu poveikiu. Paskutinė savybė jau senokai moksliškai pagrįsta, net lietuvis mokslininkas tyrimus Maskvoje darė dar tarybiniais laikais, tad rašymas apie šio augalo savybes nėra tuščias tauškėjimas. Taip pat pasižymi puikiomis skoninėmis savybėmis, nes galima valgyti virtas šaknis, o iš lapų ir salotas, ir puikią arbatą, skoniu ir savybėmis nenusileidžiančią atvežtinei žaliąjai, ruošti. Kaip supratote, augalas visiškai netoksiškas. 

Lietuvoje siauralapius gauromečius žmonės dažniausiai vadino ožkarožėmis, kai kur - kazokais. XIX a. pabaigoje Laurynas Ivinskis, kūręs pavadinimus daugeliui augalų, pasiūlė vadinti juos garomečiais. Tokį vardą jis sugalvojo ne veltui: kai atsidaro subrendę vaisiai, iš jų išsiverčia smulkios, baltais plaukeliais apaugusios sėklos. Net silpnam vėjeliui papūtus, pūkuotos sėklos pakyla ir susidaro įspūdis, kad iš sąžalyno kyla balti garai. Vėliau L. Ivinskio pasiūlytas pavadinimas truputį pakeistas ir augalus imta vadinti gauromečiais. Šis pavadinimas irgi taiklus - vėjo nešiojami plaukuotų vaisių gumulai primena gaurų kuokštus. 

Liaudies medicinoje siauralapio gauromečio nuoviras ar antpilas vartojami organizmui stiprinti, spazmams atpalaiduoti, kraujavimui stabdyti, kaip raminamieji, atpalaiduojamieji vaistai. Kai kuriose Vidurio Europos šalyse siauralapiais gauromečiais gydomos prostatos ligos. Nuplikytų lapų kompresai padeda nuo burnos opų. Lapų antpilas ir ekstraktas pasižymi uždegimus slopinančiomis savybėmis. Tačiau literatūroje nurodoma, kad šių augalų preparatai gali sukelti mieguistumą, sulėtinti reakciją. Nuluptos siauralapių gauromečių šaknys liaudies medicinoje naudojamos kaip išoriniai vaistai odos ligoms gydyti, niežuliui malšinti. 

Jauni siauralapių gauromečių švieži lapai ir ūgliai naudojami salotoms, o virti ar troškinti valgomi kaip daržovės. Anksti pavasarį dygstantiems ūgliams būdingas malonus salsvas kvapas ir skonis. Vasarą maistui vartojami jauni žiedynai su žiedpumpuriais. Jų dedama į salotas ir mišraines. Jauni lapai truputį laisvina vidurius, tačiau nepatariama jų valgyti vienų. Visose siauralapių gauromečių dalyse daug A ir C vitaminų. Jauni lapai ir ūgliai skoniu primena smidrus. 

Sibire ir Rytų Azijos šalyse iš šviežių arba truputi fermentuotų ir išdžiovintų siauralapių gauromečių lapų verdama kvapni ir malonaus skonio arbata, jų dedama į kitų arbatžolių mišinius. 

Siauralapių gauromečių žiedai išskiria daug nektaro, juos gausiai lanko bitės. Teigiama, kad tankiame, 1ha plotą užimančiame sąžalyne augantys gauromečiai išskiria apie 300 kg nektaro. Medus iš šių augalų nektaro būna skaidrus, žalsvo atspalvio, malonaus skonio ir kvapo. 

Liaudies medicinoje jo nuoviras ar antpilas naudojami spazmams atpalaiduoti, stiprinti organizmui, kai kur naudojamas prostatos gydymui, įrodytas priešvėžinis žolės ištraukų, ekstraktų poveikis.

Lapų užpilas - nuo galvos skausmų, medžiagų apykaitos sutrikimų.

Juodojo serbento lapai - skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, slopina uždegimus. Lapų nuoviru gydoma podagra, cukrinis diabetas, reumatas, iš organizmo šalinama šlapimo rūgštis.

Siauralapis gaurometis kartu su juodojo serbento lapais puiki priemonė medžiagų apykaitai gerinti.

Vaistinei žaliavai renkama žolė žydėjimo metu. 

Gauromečio lapai renkami iki Joninių, kai šie augalai pražysta purpurine spalva, o žiedus galima skinti prasidėjus jų žydėjimui iki rugpjūčio. 

Šis augalas dar yra unikalus tuo, jog iš dirvos neabsorbuoja jokių teršalų. 

Gaurometis pasižymi sutraukiančiu, kraujavimą stabdančiu, minkštinančiu, žaizdas gydančiu poveikiu. Rytų šalyse šis augalas vartojamas gerklei gydyti ir nervams raminti. Tibete ši žolė, jos šaknys bei žiedai naudoti gydyti odai ir jautrioms išsausėjusioms gleivinėms. Sausais žolės milteliais būdavo barstomos žaizdos, nušalusios vietos. 

Gauromečio užpilas (vieną šaukštą žolės reikia užpilti viena stikline verdančio vandens ir palaikyti dvi valandas bei perkošti) geriamas nuo galvos skausmo, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, nemigos. Po vieną ar du valgomuosius šaukštus užpilo reikia gerti 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Augalo nuoviro gaminimas: 

tris šaukštus žolės užpilant stikline virinto vandens ir verdant ant silpnos ugnies dešimt minučių. Paskui reikia perkošti, praskiesti iki buvusio kiekio. Jis padeda nuo gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, nemigos (vartoti tris kartus dienoje po du valgomuosius šaukštus prieš valgį). Tuo pačiu nuoviru skalaujama gerklė esant anginai, dantenų uždegimui.

Lapus reikia išdžiovinti susmulkinti ir naudoti kaip arbatą ją užpilant karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Ši arbata mums dovanos: 
profilaktiką nuo visų rūšių auglių; stiprina potenciją; prostatos ir kitų šlapinimosi takų ligų gydymas; imuniteto padidinimas raspiratorinėms - virusinėms ligoms; karijaus profilaktika; kraujo sudėties gerinimas; organizmo intoksikacijos gerinimas; nuima apsinuodijimą maistu ir alkoholiu; atstato jėgas po nuovargio; naudojamas esant akmenims kepenyse ar inkstuose; stiprina plaukų šaknis; Vitamino C- 5-6 kartus daugiau nei citrinoje; nuima galvos skausmus; sureguliuoja spaudimą.

Arbata sausų gauromečio lapų geriama nuo galvos skausmo, vidurių užkietėjimo, plaučių uždegimo, epilepsijos, baltosios karštinės, mažakraujystės, skrandžio opos, gastrito. Gauromečio arbata stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą, lengvina kepenų ir inkstų darbą, pašalina iš organizmo radionuklidus, naudinga sergant hipertonija, ateroskleroze, nervinėmis ligomis, o taip pat kaip raminanti priemonė (veikia švelniau negu valerijonas). 

Moteris reikėtų gerti gauromečio arbatą, ji puikiai gydo ir veikia profilaktiškai visus uždegiminius procesus lytinėje sferoje. 

Receptai su šia vaistažole 


Sergant skrandžio opalige:
Valgomąjį šaukštą džiovintos ir susmulkintos siauralapio gauromečio žolės užpilti 300 ml. verdančio vandens. Po valandos nukošti. Gerti po 100 ml. 3 kartus per dieną po valgio.

Sergant virškinamojo trakto ligomis:
Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų siauralapio gauromečio lapų, vaistinės ramunės ir mažalapės liepos žiedų. Viską gerai sumaišyti, 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio supilti į termosą ir užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Po 2 val nukošti. Gerti po stiklinę (200 ml.) 2 kartus per dieną. 

Gauromečio lapų kompresas: 
Saują žalių siauralapio gauromečio švariai nuplautų lapų užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens ir tuoj nusunkti. Košelę sukrėsti į drobinį maišelį, uždėti ant skaudamos vietos ir šiltai pridengti. Kompresą keisti kas 2-3 val. 

Piktybinių auglių atveju: 

1 valgomąjį šaukštą sauso gauromečio užpilti stikline verdančio vandens, leisti nusistovėti 2 valandas. Patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną. 

Liaudies medicinoje siauralapį gaurometį naudoja esant vėžiui:
1 valg. šaukštą sausos žolės laiko 2 valandas stiklinėje verdančio vandens, geria po 2 valg. šaukštus 3-4 kartus per dieną. 

Nuo spuogų:
3 valgomuosius šaukštus gauromečio užpilkite viena stikline verdančio vandens. Leiskite nusistovėti 40 minučių. Sumirkykite gautoje ištraukoje servetėlę valandos bėgyje, kas 10-15 minučių sumirkant servetėlę ištrauka.

Klimaksas:
Pusę litrinio stiklainio pripildyti susmulkintais gauromečio žiedais, užpilti iki viršaus degtine, gerai uždaryti ir leisti nusistovėti tamsioje vėsioje vietoje vieną mėnesį. Pastoviai sukratyti. Patariama naudoti po 30 lašų į valgomąjį šaukštą vandens 3 kartus per dieną. Tinktūra nuima galvos skausmą, mažina padažnėjusį širdies plakimą, nuima patinimus.