KARPOTASIS PUMPOTAUKŠLIS IR KUKURDVELKIS - EKZEMA, PIKTYBINIAI NAVIKAI, SKYDLIAUKĖ, MASTOPATIJA, VIDINIAI KRAUJAVIMAI, ŽAIZDOS NUO TROMBOFLEBITO, NUDEGUS, PŪLIUOJANČIOS IR ILGAI NEGYJANČIOS, SUPIKTYBĖJUSIOS OPOS, ODOS SUSIRGIMAI, ODOS ERKUTĖS, LARINGITAS, KOJŲ GRYBELIS, LIMFOS SISTEMOS PROBLEMOS, PSORIAZĖ

KUKURDVELKIS

Rašytiniai liaudies medicinos šaltiniai iš 17-ojo amžiaus jau nurodo grybų gydomąsias savybes.Tokiomis savybėmis ir apsiginklavę grybai - karpotasis pumpotaukšlis (lot. Lycoperdom perlatum) ir kukurdvelkis (lot. Calvatia).

Liaudies medicinos žinovai laiko šiuos grybus labai naudingais gydomojoje liaudies medicinos praktikoje. Pataria vartoti sergantiems anemija, uremija (organizmo apnuodijimas medžiagų apykaitos produktais, sutrikus jų išsiskyrimui su šlapimu), nusilpusiems po ligų.

Rinkdami karpotuosius pumpotaukšlius (lot. Lycoperdon perlatum), pasistenkite nesumaišyti su nuodingais, panašios rūšies, ypač jaunus pumpotaukšlius. Atkreipkite ypatingą dėmesį į spalvą nupjovus grybą. 

Tikrinis karpotasis pumpotaukšlis nemėlynuoja ir turi švelnų aromatą, priešingai netikriniams, kurie perpjauti pamėlynuoja, paskui pajuoduoja ir aitriai kvepia.

Karpotasis pumpotaukšlis auga miškų saulėtose aikštelėse, pakelėse, grioviuose. Tai bekotis, prie žemės prisiplojęs, 4-10 cm. skersmens grybas, subrendęs turi storą, gelsvai – rudą atspalvį ir suskeldėjusį apdangalą. Vidinė minkštoji, balta grybo ląsteliena - trama yra aromatinga.

Biocheminiais tyrimais nustatyta – karpotieji pumpotaukšliai, kukurdvelkiai turi daug biologiškai aktyvių, gydomųjų medžiagų. Viena iš jų – ergosterinas, padedantis išgydyti egzemą, venų trombozę, antra – chitinas sugebantis surišti ir pašalinti iš žarnyno toksines ir kancerogenines medžiagas, organizme susikaupusius šlakus, taip apsaugojamas žarnynas nuo piktybinių opų, navikų ir kitų ligų.

Lenkijoje mokslininkai karpotajame pumpotaukšlyje išskyrė:

- gamtinį antibiotiką, analogišką penicilinų grupės antibiotikams;

- medžiagą sustabdančią kraujavimą. Dar nesubrendusių, jaunų karpotųjų pupotaukšlių vidinė baltoji trama yra labai sterili ir dezinfekuojanti, o pridėjus prie žaizdos jaučiasi vėsuma, nustoja sunktis kraujas, žaizda veikiai užsitraukia be jokių uždegimų;

- medžiagą, sunaikinančią tuberkuliozės lazdeles (ir vėl tam tinkamiausi jauni grybukai). Senųjų laikų XVIII amžiaus receptuose aprašyta – ligonius džiovininkus maitindavo karpotųjų pumpotaukšlių bulijonu, kuris labai pagelbėdavo nusilpusiems nuo šios plaučių ligos pacientams. Skaitė, kad toks bulijonas vertingesnis nei paukštienos. 

Mokslinių eksperimentų eigoje išskirta iš karpotųjų pumpotaukšlių ir kukurdvelkių veiklioji medžiagą prieš auglius onkologijoje - kalvacinas, pasižymintis antibiotiniu poveikiu, sunaikinančiu piktybinių ir gerybinių auglių darinius, užslopinantis jų augimą bei vėžinių ląstelių dauginimąsi. 

Šių grybų preparatais gydoma: 

piktybiniai navikai, sarkoma, leukozė ir gerybiniai augliai, prostatos adenoma. Ypatingai gerai didysis kukurdvelkis, karpotasis pumpotaukšlis užsirekomendavo gydant iki visiško sunykimo miomas, skydliaukės ligas, mastopatiją ir dėl to atsiradusius sukietėjimus krūtyse (tiesiog krūtyse sunaikina vėžio ląsteles), užslopina leukemijos progresavimą (kukurdvelkio ląstelės patekusios į virškinamąjį traktą, suakumuliuoja radionuklidų, sunkiųjų metalų, chloro, ftoro junginių atomus). Todėl labai pravartu valgyti kukurdvelkius gyvenantiems arti visokiausių retransliacijos bokštų, antenų, regionuose su padidinta radiacija.

Patariama naudoti karpotuosius pumpotaukšlius, pasireiškus bet kokio pobūdžio vidiniams kraujavimams. Tam tada tinka ir jaunų ir subrendusių šių grybų preparatai.

Liaudiesžinovai teigia, kad karpotųjų pumpotaukšlių pagalba galima išsivaduoti nuo hepatito ir dizbakteriozės. Rekomenduojama vartoti gydant inkstų, kraujo ligas, išsėtinę sklerozę, limfinės sitemos susirgimus. Teigiama, kad šie grybai pasižymi geru tonizuojančiu efektu, suaktyvina visą imuninę sistemą,padeda kovoti su užvaldžiusiu organizmą nuovargiu, besikartojančiais stresais, nemiga. 

Teigiama, kad subrendusių, bet kurios rūšies kukurdvelkių, karpotojo pumpotaukšlio sporos, efektyviai sustabdo kraujotekį, tam pakanka jų sporų dulkėmis apibarstyti kraujuojančią žaizdą. Liaudies medicinos rašytiniuose šaltiniuose nurodoma - pabarstyti šių grybų sporomis atsiradusias žaizdas nuo tromboflebito, nudegus, pūliuojančias, ilgai negyjančias ir supiktybėjusias opas. 

Pumpotaukšlių sporos, kaip teigia liaudies medicina, yra veiksminga priemonė ir šlapiuojančios odos vėžio atveju (melanoma). Patariama kaip galima dažniau pabarstyti jomis problemines odos vietas.

Karpotieji pumpotaukšliai ar kukurdvelkiai gali būti panaudoti ir odos kosmetikoje

Moterims veido kaukėms siūloma: sutrinti mediniu grūstuvėliu 2-3 jaunų karpotųjų pumpotaukšlių masę, uždėti ant veido ir laikyti 15 minučių. Teigiama, kad po 3-4 procedūrų veido oda taps stangriai elastinga ir gražios matinės spalvos.

PUMPOTAUKŠLIS

Karpotųjų pumpotaukšlių losjonas odos susirgimams gydyti:

1 litro stiklainį gerai pridėti karpotųjų pumpotaukšlių, paliekant pora centimetrų laisvos erdvės ir užpilti apsemtinai, perpus atskiesta degtine (100 ml. vandens į 100 gr. degtinės). Laikyti šaldytuve. Po 2 savaičių nufiltruoti ir įpilti po 10 lašų eterinių lavandos ar arbatmedžio aliejų. Rekomenduojama tamponu su losjonu 2 kartus dienos bėgyje patrinti ligos židinius.

Sakoma, kad senesniais laikais jaunu ir perpjauto karpotojo pumpotaukšlio griežinėliais, išsitrindavo dantis ir taip suteikdavo emaliui baltumą.

Nesubrendusius karpotuosius pumpotaukšlius, kukurdvelkius patyrę grybautojai vartoja maistui, surinktus ne karštą, bet jokiu būdu ir ne lietingą dieną. Ruošiant patiekalus su karpotaisiais pumpotaukšliais ar kukurdvelkiais, grybus tereikia tik nušluostyti drėgnu skudurėliu, nulupti paviršinį apvalkalą. Vanduo tik sugadina šio grybo skonį. Lengvai nuplauti galite tik prieš susmulkinant lengvam pakepinimui, kada ruošiate jį dėti į sriubas, buljonus.

PUMPOTAUKŠLIS KARPOTASIS

Šie grybai virimui visai netinka. Verdant jie pritraukia daug vandens ir tampa panašūs į šlapią mazgotę.

Jaunus karpotuosius pumpotaukšlius, kukurdvelkius patariama vartoti kaip ir šampinionus, poniabudes. Jų nereikia prieš vartojimą mirkyti vandenyje ir apvirinti.

Nesubrendusius karpotuosius pumpotaukšlius, kukurdvelkius galima valgyti su aliejumi, grietine, dėti į salotas. Norint karpotuosius pumpotaukšlius susidžiovinti maistui, gydomųjų preparatų paruošimui, juos reikia džiovinti ne aukštesėje, kaip iki 30 laipsnių temperatūroje ir sudžiovintus sumalti į miltelius. Patariama dėti į sriubas, buljonus, bet jau pravėsusius iki 40 - 50 laipsnių temperatūros - įberti 1 valgomąjį šaukštą jaunų, sudžiovintų grybų miltelių.

RECEPTAI

Odos erkutės:

Sakoma, kad geriant kiekvieną dieną po 3-4 puodelius karpotojo pumpotaukšlio vandeninio užpilo ir tepantis su jų milteliais pasigamintu tepalu, odos uždegimus sukeliančių erkučių (tai dažniausiai nepranykstantys ir veido odą bjaurojantys spuogeliai) židiniai lokalizuojami per 2-4 savaites.

Karpotųjų pumpotaukšlių vyno trauktinė išsėtinės sklerozės gydymui:

po 10 gramų sudžiovintų ir sumaltų karpotųjų pumpotaukšlių, baravykų, rudmėsių miltelių užpilti 750 ml. Kagoro rūšies vynu, leisti nusistovėti 7 paras. Patariama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 4 kartus paroje.

Hemorojaus gydymas karpotuojo pumpotaukšlio užtepu:

100 gramų naminio sviesto gerai sumaišome su 50 gramų sudžiovintų karpotųjų pumpotaukšlių milteliais. Patariama storai suteptą šiuo užtepu ir dar įvyniotą į binto tamponą šiuo užtepo, įdėti į išangę. Rekomenduojama gydytis iki visiško pasveikimo.

Laringito, su balso praradimu, gydymui:

2 valgomuosius šaukštus susmulkinto jaunų karpotųjų pumpotaukšlių vidinio minkštimo (tramos) užpilti karštu vandeniu, indą uždengti. Po 30 min. nufiltruokite ir nusunkite tirščius. Patariama skalauti gerklę, pagargaliuojant užpilą 2-3 kartus dienoje - pavalgius. Skalavimo procedūros - iki praeis gerklės uždegimas.

Chroniško tonzilito gydymui:

4 valgomuosius šaukštus susmulkintos jaunų karpotųjų pumpotaukšlių tramos, užpilti 0,5 litro karšto vandens, uždengti indą ir po 1 valandos nufiltruoti. Gerti šiltą užpilą rekomenduojama po ¼ stiklinės 2-3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį. Galima skalauti gerklę po valgio ar tarpuose tarp valgymų 2-4 kartus dienoje. 

Supjaustykite karpotųjų pumpotaukšlių tramą juostelėmis ir apdėję kaklą užfiksuokite apsukdami kaklą bintu (be jokių politeleno plėvelių). Tokius aprišimus patariama daryti po 20-25 minutes 2-3 kartus dienos bėgyje - iki pagerės savijauta.

Kvėpavimo takų, peršalimo ligų, lydimų sukilusios temperatūros gydymui:

2 valgomuosius šaukštus susmulkintų jaunų karpotųjų pumpotaukšlių tramos užpilti 0,5 litro karšto vandens ir, prieš užverdant, supilti į termosą. Po 2 valandų nufiltravus patariama gerti po pusę stiklinės 4 kartus dienos eigoje prieš valgį (galima pasisaldinti 1 arbatiniu šaukšteliu medaus). Gerti užpilą iki visiško pasveikimo.

Slogos gydymui:

liaudies medicinos žinovai teigia, kad pakanka per dieną 2-3 kartus įkvėpti karpotuojo pumpotaukšlio ar kukurdvelkio sporų - tik tokį kiekį kiek telpa ant stalo serviravimui skirto peilio galiuko.

Sunkių apsinuodijimų atvejais – rekomenduojama vartoti po puse arbatinio šaukštelio karpotųjų pumpotaukšlių sporų miltelius 6-8 kartus dienos eigoje, užsigeriant vandeniu.

Limfos sistemos (limfiniai mazgai) ir sarkoidozės (sarkoidozė – tai sisteminė, nežinomos kilmės, lėtinė liga, kurios metu įvairiose organų sistemose formuojasi gumulėliai - granulomos - sudaryti iš uždegiminių ląstelių, pažeidžiančių daugelį organų, dažniausiai plaučius. Simptomai: silpnumas, sausas kosulys) gydymui – rekomenduojama gerti po 1 arbatinį šaukštelį karpotųjų pumpotaukšlių sporų miltelių, užsigeriant vandeniu, 2 kartus dienoje. Vartoti patariama iki visiško pasveikimo.

Kojų grybelio gydymui patariama vartoti karpotųjų pumpotaukšlių sporų miltelius, rytais ir vakarais pabastyti grybelio pamėgtas vietas iki išnyks jo simptomas – įkyrus niežulys.

Ilgai negyjančių, žaizdų, pūliuojančių opų, odos vėžio gydymui:

1-2 kartus per dieną rekomenduojama ligos pažeistas vietas pabarstyti karpotųjų pumpotaukšlių sporų milteliais.

Karpotųjų pumpotaukšlių, kukurdvelkių sporų milteliai, kaip teigia liaudies medicina, yra labai geras antiseptikas.

Antiseptinėmis savybėmis reiškiasi ir karpotųjų pumpotaukšlių, kukurdvelkių vidinis, baltas minkštimas – trama, kuri vartojama ją suvalgant arba išorinėms procedūroms. Išilgai grybo išpjautas baltos tramos juosteles patariama dėti ant žaizdų, supiktybėjusių opų, atsiradusių sergant odos vėžiu ir prispausti jas aprišant bintu, o vietas, kurių neįmanoma užbintuoti, fiksuoti grybo tramos juosteles pralaidžiu orui pleistru. Aprišimus ir pleistrus keisti kas 3-4 valandas. Gydymo kursas iki žaizdos pilnai užsitrauks.

Psoriazės gydymui: 

surinkite į stiklainį jau gerai parudavusių karpotųjų pumpotaukšlių sporų miltelius, laikykikite juos tik stikliniame inde, šiltoje ir sausoje vietoje. Jomis rekomenduojama apibarstyti psoriazės pažeistas vietas.

Pogimdyviniam kraujavimui sustabdyti: 

3 arbatinius šaukštelius karpotųjų pumpotaukšlių sporų miltelių užpilti 200 ml. karšto vandens, po 2 valandų nufiltruoti ir patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus dienos eigoje.

Stipriai prakaituojančių kojų gydymui: 

nuplautas kojas rekomenduojama apibarstyti karpotųjų pumpotaukšlių arba kukurdvelkių sporų milteliais ir apmauti visai parai kojinėmis - patariama būti su jomis ir miego metu. Gydymo procesas trunka 2 savaites.

Gimdos vėžio gydymui:

2-3-jų subrendusių karpotųjų pumpotaukšlių sporų miltelius užpilti 0,5 litro geros degtinės (40 laipsnių stiprumo) ir po 2 savaičių nufiltravus, rekomenduojama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus dienoje. Tokia tinktūra - kaip teigia liaudies medicina - vartotina esant ir kitokio pobūdžio moteriškoms ligoms.

Karpotųjų pumpotaukšlių ekstrakto pagalba, pagal liaudies medicinos nuorodas, pašalinami toksinai iš organizmo, sergant ar persirgus hepatitu ir inkstų ligomis, helmintoze, disbakterioze, padeda atsigauti po pergyventų kūno ir galvos plaukų, odos ligų, išvaduoja nuo spuogų, furunkulų (ekstraktas arba ištrauka lot. extractum 'kas ištraukta' – koncentruota medžiaga, gauta augalinės, gyvūninės ar mineralinės kilmės žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais - ekstrahentais. Ekstrahentai yra eteris, spiritas, vanduo. Atitinkamai pagal tai skiriamos ekstraktų rūšys: eteriniai, spiritiniai bei vandeniniai ekstraktai). 

Sudžiovintų karpotųjų pumpotaukšlių vandeninis miltelių užpilas rekomenduojamas visų šiame straipsnyje minimų ligų prevencijai. Gerti patariama rytais, kol tuščias skrandis, pusryčiauti tik po 30 min. Profilaktikai patartina užpilą vartoti 2 kartus metuose po 1 mėnesį.

Užpilo paruošimas: 

1 arbatinį šaukštelį su kaupu miltelių (ne sporų) išmaišyti puodelyje su 100 ml. šilto (tik ne karšto) vandens ir po 15 minučių patariama išgerti visą užpilo turinį.

Užpilas su karpotųjų pumpotaukšlių sporų milteliais: 

1 desertinį šaukštelį sporų užpilti 1 stikline (konkrečiai 70°С temperatūros) vandens ir 40 min. laikyti uždengtą porceliano arba sikliniame inde. Rekomenduojama gerti mažais gurkšneliais prieš valgį po ½ stiklinės 2 kartus per dieną.

Liaudies medicina teigia, kad jaunus karpotuosius pumpotaukšlius galima vartoti onkologinių susirgimų atvejais. Jų nesubrendusi vidinė ląsteliena – trama yra puikus gamtos sukurtas biologinis vaistas. 

Liaudies medicinos žinovai pataria: 

temperatūrai ir uždegiminiams procesams nuslopinti, chroniško tonzilito, gerklės auglio, inkstų ligų, piktybinių navikų augimo ir leukemijos progresavimui sustabdymui vartoti jaunų, dar nesubrandinusių sporų, karpotųjų pumpotaukšlių nuovirą ar tinktūrą. 

Onkologijos atvejais (prie bet kokių navikinių darinių), patariama gerti šviežių karpuotojų pumpotaukšlių nuovirus be jokių apribojimų arba tinktūrą. 

Liaudies medicinos žinovų teigimu - tinktūra sėkmingai pasitarnaus, šalinant iš organizmo toksinus, persirgus helmintoze, hepatitu, kepenų, inkstų ir įvairiomis odos ligomis, gydant kraujo ir limfos susirgimus.

RECEPTAS bet kokio auglio atvejais:

Sudžiovintus karpotuosius pumpotaukšlius arba jų subrendusių, rudos spalvos sporų miltelius užpilti 40 laipsnių degtine santykiu (1 dalis miltelių + 5 dalys degtinės) ir 14 dienų saugoti tamsioje vietoje, kas antrą dieną stiklainį suteliūskuojant. Gerti tinktūrą patariama 3-4 kartus dienoje po 1-2 arbatinius šaukštelius prieš valgį. Gydymui 3-4 savaitės,paskui būtina 1 savaitė pertraukai ir tęsti toliau.

Tinktūros paruošimo receptas rekomenduojamas onkologinių susirgimų gydymui:

į 1 litro stiklainį glaudžiai sudėkite 1 stiklinę karpotųjų pumpotaukšlių, užpilkite 0,5 litro 40 laipsnių stiprumo degtine, uždenkite plastikiniu dangteliu, apvyniokite uždengimą lipnia juosta, kad netyčia neatsidarytų ir įsukę į polietileno maišelį, užkaskite rūsyje 30 cm. gylyje, jeigu sode, ar darže - giliau iki 1 metro (dėl vienodesnės temperatūros fermentacijai). Po 24 dienų atsargiai iškasti, nesudrumčiant inde tinktūros - nufiltruoti. Vartoti patariama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus dienoje prieš valgį.

PASTABA. Pajautus, kad 1 valgomasis šaukštas lyg ir per daug, (silpnumas, svaigulys) - kuriam tai laikui vartokite po 1 desertinį šaukštelį 3 kartus per dieną.

Karpotųjų pumpotaukšlių tinktūra:

Surinktus miške, jaunus grybukus, nuvalome drėgnu skudurėliu, glaudžiai suguldome į 0,5 ar 1 litro stiklainį juos lengvai suspausdami ir užpilame atskiesta šaltu virintu vandeniu degtine (100 ml. degtinės + 100 ml. vandens). Uždengtą stiklainį pralaikome 14 dienų tamsioje vietoje, vėsioje vietoje. Nufiltruotą tinktūrą rekomenduojama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą užsigeriant vandeniu arba sultimis - 30 minučių prieš valgį, 3 kartus per dieną. Patariama vartoti disbakteriozės, hepatito, inkstų ligų atveju, gydant veido spuogotumą ir furunkulus.

Visiškai subrendusių karpotųjų pumpotaukšlių tinktūra - kepenims, skrandžiui, inkstams ir prieš navikinius darinius:

Prisirinkti karpotųjų pumpotaukšlių pasiruošusių sprogti su jau parudavusiomis sporomis, užspausti virūnėje esančią angelę ir atsargiai suguldyti į 0,5 litro stiklainį. Užpildyti grybais tik pusę stiklainio ir užpilti iki stiklainio viršaus 40 laipsnių degtine. Palaikius tamsoje 40 dienų, rekomenduojama vartoti po 1 arbatinį šaukštelį prieš miegą, galima užsigerti 1 valgomuoju šaukštu vandens .Vieną valandą prieš tinktūros vartojimą nieko nevalgyti, negerti, nerūkyti. 

Nesubrendusių karpotųjų pumpotaukšlių paruošimas sudžiovinimui yra nesudėtingas. Surinktus jaunus grybukus, drėgnu skudurėliu nuvalyti, supjaustyti nelabai storais ir nevisiškai plonais grežinėliais, suvėrus ant storo siūlo pakabinti džiūti įsaulyje (jei džiovinti džiovyklėlėje - ne aukštesnėje kaip 30 laipsnių temperatūroje). Sudžiūvusias grybukų dalis tiesiog pirštais sutrinkite į miltelius, suberkite į popierinius maišelius ir laikykite sausoje vietoje. Maistui pagardinti žiemos periodu taip pat rekomenduojama vartoti sudžiovintus karpotuosius pumpotaukšlius. Liaudies medicina teigia, kad šis grybas sugeba galynėtis su įvairiomis kraujo ligomis.

Subrendus karpotajam pumpotaukšliui, pakanka tik jį paliesti ir jis paskleidžia tamsų debesėlį sporų dulkių. Todėl, pasistenkite švelniai, pradžioje užspaudę grybo viršuje esančią angelę sporų pliūpsnį nukreipti į švarų stiklainį. Pagal liaudies mediciną- tai tie vaistai gydantys odos vėžį. Patariama dažniau pabarstyti žaizdotas vietas.

Karpotųjų pumpotaukšlių sporų miltelių pagrindu paruošti preparatai, kaip teigia liaudies medicina, efektyviai mažina kraujo klampumą, padidėjusį kraujospūdį, gali pagelbėti sergantiems stenokardija, skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis, gydant gerybinius auglius ir piktybinius navikus, sustiprinant organizmo imunitetą. 

Karpotųjų pumpotaukšlių ir kukurdvelkių sporų preparatai rekomenduojami vartoti esant limfinės sistemos problemoms ir sarkoidozei, endokrininėms ligoms (skydliaukės išvešėjimas, cukrinis diabetas, antinksčių disfunkcija), plaučių tuberkuliozės, pleuritų, bronchinės astmos atvejais.

Karpotųjų pumpotaukšlių sporų preparatai gali būti pagalbininkais, šalinant iš organizmo radionuklidus, sunkiuosius metalus, chloro junginius, susikaupusius toksinus po persirgtų ligų – helmintozės, hepatito, disbakteriozės, aštraus inkstų uždegimo.

Prie aprašytų ligų patariama vartoti kiekvieną dieną po 1 arbatinį šaukštelį sporų miltelių, užgeriant juos vandeniu - 1 kartą dienoje prieš miegą.

Kad išvengti akmenukų formavimosi inkstuose ir šlapimo pūslėje, rekomenduojama suvalgyti po duonos riekelę apibarstytą karpotųjų pumpotaukšlių sporomis.

Bulgarų liaudies medicinos žinovai vandeniniais karpotųjų pumpotaukšlių sporų užpilais gydo šlapimo pūslės ligas ir jos vėžį.

Karpotųjų pumpotaukšlių, kukurdvelkių sporomis rekomenduojama užbarstyti ant kraujuojančių žaizdų, tiesiog susižeidus miške, kaip nuskausminančią ir dezinfekuojčią pirmąją pagalbą.

Gydant sporų milteliais odos ligas, patariama dažniau pabarstyti piktybinius opos židinius, nes jie - kaip teigia liaudies medicina - gydo odos melanomą. Nuoseklų išopėjusių žaizdų gydymą patariama pradėti apvalius žaizdą ir jos pakraščius tamponu su dezinfekuojančiu skysčiu, apibarstyti grybų sporų milteliais ir palikti neaprištą. Per pirmąsias 2-3 dienas iš žaizdos gali sunksis pūlingos išskyros, taip žaizda valysis nuo žuvusių blogųjų ląstelių.Tada patariama žaizdas antrą kartą vėl sudrėkinti, apvalyti ir nuplauti tamponais su dezinfekuojančiu skiediniu ir vėl apibarstyti sporų milteliais. Kada opa išsivalys, žaizda savaime pradės užsitraukti. Pumpotaukšlių ir kukurdvelkių sporos, kaip sako liaudies medicinos žinovai - tai patikimas gamtos globėjiškomis rankomis sukurtas natūralus antiseptikas.

PASTABA

Kukurdvelkių maistui ir jų preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir kūdikius maitinančioms moterims, asmenims sergantiems inkstų nepakankamumu, vaikams iki 5 metų. Nevartokite, jeigu turite individualų nusistatymą prieš grybus.

Draudžiama grybus rinkti mitybai ir gydomųjų preparatų ruošimui: prie geležinkelių, važiuojamųjų kelių ar gamybinėmis atliekomis užterštuose regionuose.